-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per visą pasaulį nuvilnijusi iniciatyva „River Cleanup“ Panevėžyje įtraukė kelias dešimtis neabejingų ekologijai aktyvistų.
Su pirštinėmis ir maišais nešini akcijos dalyviai tikino, kad didžiausias malonumas yra pasivaikščioti pakrante, o kartu ir prisidėti prie švaresnio miesto.
Panevėžiečiai galėjo rinktis tvarkymo vietas. Šiukšlės buvo renkamos Kultūros ir poilsio parke bei nuo „Ekrano“ marių paplūdimio link Tinklų gatvės. O tvarkdariai su baidarėmis bei kanojomis buvo laukiami Taikos alėjos aikštelėje prie prieplaukos.
Bene daugiausia dalyvių susirinko Kultūros ir poilsio parke. Šeštadienį Nevėžio pakrantės švarinimui paskyrė „Vilties“ progimnazijos penktokų klasė kartu su tėvais ir auklėtoja. Kaip pasakojo viena iš akcijoje dalyvavusių mamų Silvija Lukošiūnaitė, vaikai vis dar mokosi nuotoliniu būdu, tad tokia bendra veikla visiems tapo savotiška švente – po tiek daug laiko vėl visa klasė galėjo susitikti.
„Kažkas iš tėvelių pasiūlė šią idėją. Tai puiki proga visiems išeiti į gamtą, pabūti klasei kartu, o ir nuveikti naudingą darbą“, – sakė S. Lukošiūnaitė.
Į Nevėžio pakrantės švarinimo iniciatyvą šįmet įsitraukė per šešios dešimtys panevėžiečių. P. ŽIDONIO nuotr.
Klasės auklėtoja Rita Gendvilaitė pritarė, kad dalyvavimas švarinimosi akcijoje – dviguba nauda jos auklėtiniams, mat taip jie viena diena susitrumpins ir mokslo metus.
„Bėda tik, kad vietomis žolė nepjauta, vaikams iki pažastų, ne visur galėjome praeiti – nesinori erkių į namus parsinešti. O ir šiukšlių tokioje aukštoje žolėje nesimato“, – pasakojo R. Gendvilaitė.
Švarintojų akimis, Nevėžio pakrantė atrodė gana tvarkinga, tačiau pasitaikė skardinių, plastiko pakuočių. Iš įdomesnių radinių – kažkieno paliktos kelnės.
P. ŽIDONIO nuotr.
Antrus metus prie šios akcijos prisijungia ir „Romantic“ viešbučio kolektyvas. Kaip teigė viešbučio direktorė Dovilė Šipelienė, jiems artimos ekologinės idėjos.
„Jeigu lygintumės su Olandija ar Anglija, pas mus tikrai gerokai švariau. Bet iki idealumo dar labai toli. Mieste šiukšlių mažiau, bet nuvažiavus kur į gamtą galima rasti kalnus įvairiausių atliekų“, – sako D. Šipelienė.
„Pastaraisiais metais gana daug aptinkame bebrų gaišenų. Galbūt juos kažkas naikina, nes tokie radiniai net pernelyg dažni.“
E. Simonaitytė
Daugiausia, anot jos, palei Nevėžį aptinkama vienkartinių kavos puodelių, plastiko maišelių. Pernai šios akcijos metu pamatytas vaizdas ją pribloškė – po tiltais rasta krūvos vienkartinių panaudotų švirkštų.
Dar kita šiukšlintojų kategorija – žvejai. Kaip juokauja verslininkė, jų meniu visai nesunku atspėti. Po žvejų pasisėdėjimų randama alaus butelių ar skardinių, traškučių pakelių ir nemažos nuorūkų krūvelės.
„Matydami, kaip kiti renka jų numetamas šiukšles, gal ir patys pagalvos, prieš mesdami“, – viliasi D. Šipelienė.
Nevėžio pakrantes valę Panevėžio baidarininkai atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais upėje stebėtinai daug aptinkama bebrų gaišenų. P. ŽIDONIO nuotr.
Nevėžio pakrantes iš baidarės valiusiai baidarių ir kanojų irklavimo trenerei Editai Simonaitytei dažniau tenka paskui savo auklėtinius skubėti dviračiu, tačiau ne taip retai Nevėžio vandenis skrodžia ir baidare. Šis pavasaris išskirtinis tuo, kad Nevėžis itin patvinęs, o srovė stipri. Būtent ji tikriausiai gerokai ir apšvarino upę.
„Daug šiukšlių srovė tiesiog nunešė, nes praeitos vasaros gale vaizdas tikrai buvo nekoks. Tik šiukšlės niekur nedingo – jos tiesiog išneštos į kitus vandenis. Kartais praplaukiant tenka rasti ir nemažas šiukšlių sankaupas, įsipainiojusias į žoles“, – pasakojo E. Simonaitytė.
Trenerės teigimu, upės paviršiuje paprastai plūduriuoja tik lengvas plastikas. Didžioji dalis atliekų nusėda dugne. Kartais besitreniruojantiems vaikams tenka atrasti ir itin sukrečiančių radinių.
„Mano auklėtiniai yra radę ir skenduolių. O pastaraisiais metais gana daug aptinkame bebrų gaišenų. Galbūt juos kažkas naikina, nes tokie radiniai net pernelyg dažni“, – pastebi E. Simonaitytė.
Akcijos dalyviai pastebi, kad Nevėžis ir jo pakrantės kasmet darosi švaresnės. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus specialistas Alvidas Savickas ne tik padėjęs organizuoti, bet ir pats aktyviai įsitraukęs į akciją tvirtina, kad žmonės darosi sąmoningesni, šiukšlių pastebimai mažėja.
„Jeigu lygintume, kas buvo prieš dešimtmetį, situacija išties pasikeitusi į gera. Tuomet tiek vandenyje, tiek ir prie kranto buvo galima matyti šiukšlių sankaupų. Bet dar ir dabar upės pakrantėse galima pririnkti plastiko pakuočių, įvairios taros ar net prekybos centro vežimėlių. Kur tobulėti dar turime“, – sakė A. Savickas.
Anot Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės, kaip ir pernai, šiemet į Nevėžio pakrantės švarinimo iniciatyvą įsitraukė per šešios dešimtys panevėžiečių. Tiesa, patvinęs Nevėžis pakišo koją povandeninės žūklės mėgėjams narams, o jie visuomet aktyviai prisideda, iš upės dugno traukdami įvairias išmestas atliekas.
„Ši iniciatyva paplitusi visame pasaulyje. Pagrindinis dėmesys skiriamas upių pakrančių valymui, kad kuo mažiau šiukšlių patektų į vandenynus. Panevėžiečiai neliko abejingi tam, kad gyventume švaresniame pasaulyje“, – teigė R. Taučikienė.
„River Cleanup“ – Belgijoje gimusi iniciatyva, vis labiau populiarėjanti tiek Europoje, tiek ir už jos ribų.
Kasmet 8 000 000 000 kilogramų atliekų patenka į vandenynus, 80 proc. – atkeliauja upėmis. Tad šios iniciatyvos tikslas – ne tik skatinti žmonių sąmoningumą dėl vandens telkinių taršos, užkirsti kelią atliekų patekimui į jūras ir vandenynus, bet ir pakviesti juos prisidėti prie problemos sprendimo.
