Aplink pasaulį kartu su žmona Alma keliavęs ir iki karantino spėjęs aplankyti Antarktidą, Pietų ir Šiaurės Amerikas A. Sutkus ir toliau nesustoja.
„Apsisuki ant vienos kojos ir yra mintis. Iš niekur nieko. Visą laiką norisi daryti kažką linksmo, tad čia – linksmumo rezultatas“, – apie užmojį kelias dešimtis kilometrų nuvažiuoti drezina pasakoja Audrius.
Ekstremalas sako iki tol jokių artimesnių ryšių su geležinkeliu neturėjęs – tik važiavęs traukiniu ir kažkada Anykščiuose, Siauruko muziejuje, išbandė specialų geležinkelio dviratį ant bėgių.
Atstumą nuo Panevėžio iki Rubikių A. Sutkus planuoja įveikti per keturias valandas. Visgi jis neatmeta, kad kelionė rankomis varomu geležinkelio vežimaičiu užtruks trumpiau.
„Jeigu būčiau buvęs siauruko darbuotojas, jau seniai būčiau kada nors savaitgalį įveikęs tą atstumą savo malonumui, bet jie niekada nebandė ir niekas negali pasakyti, kokiu greičiu galima važiuoti“, – sako A. Sutkus.
Anot jo, nėra išmatuota, kokiu greičiu rieda drezina. Keliautojas tikisi miškais pralėkti apie 20 kilometrų per valandą. Vis dėlto geležinkelininkai svarsto, kad rankinių drezinų vidutinis greitis tesiekia vos 10 km/h.
Kita vertus, didelio skirtumo, per kiek laiko panevėžiečiui pavyks nuriedėti iki Rubikių, nėra. Iki šiol niekas visame pasaulyje nėra įregistravęs tokio rekordo.
„Kokį nors rezultatą vis tiek pasieksime, o paskui džiaugsimės, jeigu kas nors pagerins“, – šypsosi A. Sutkus.
Nors rekordui pasiekti prireiks fizinės ištvermės, pretendentas į rekordininkus prisipažįsta tokiam žygiui specialiai nesitreniruojantis. Anot jo, drezina buvo sukurta darbui, tad, jei nepavyks važiuoti greitai, važiuos lėtai, bet visą kelią tikisi įveikti. O jei nepavyktų pasiekti Rubikių, rekordu taptų ir įveiktasis kelias.
„Manau, du suaugę vyrai nupumpuosime. Ką čia: arbatėlės, arbatėlės, sumuštinių, kol bus šviesu, ir nuvažiuosime“, – šeštadieniniam žygiui ruošiasi A. Sutkus.
Į šią kelionę A. Sutkus leisis kartu su bendraminčiu Vitoldu Miliumi. Pernai jie kartu pasiekė net du Lietuvos rekordus – toliausiai ir greičiausiai nuplaukė vandens dviračiu iš Nidos uosto Kuršių mariomis į Ventės uostą. Vyrai 12,6 kilometro atstumą įveikė per 2 valandas 26 minutes ir 53 sekundes. Ir šį kartą po pasivažinėjimo drezina bus registruojamas oficialus rekordas.
„Gausime pažymėjimą, turėsime, ką anūkams parodyti – koks senelis buvo „kiauras“, – juokauja A. Sutkus.
Pasak jo, drezina rankinė, bet ji bent jau su ratais. O automobilio formos vandens dviratį teko minti. Žmonių reakcija, išgirdus apie naują Audriaus idėją, labai įvairi.
„Yra žmonių, kurie iš Sibiro su drezinomis bėgo po kelis šimtus kilometrų slėpdamiesi nuo tremties, o yra žmonių, kurie nesupranta, kaip tai iš vis įmanoma padaryti fiziškai“, – palygino A. Sutkus.
Keliautojo teigimu, šio rekordo svarbiausias tikslas – kad visiems būtų linksma ir gera. A. Sutkus su bičiuliu pasirengę startuoti šeštadienį 10 valandą Panevėžio geležinkelio stotyje, o juos pasitikti gerbėjus kviečia po kelių valandų Rubikiuose.
„Džiaugsimės, jei kas ateis. Neateis – nenusiminsime ir nesupyksime. Važiuojame dėl savęs, dėl savo žmonių, draugų“, – sako A. Sutkus.
Įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ laikinai vadovaujantis Linas Čerauskas sako nepamenantis, kad būtų užfiksuotų su siauruku susijusių rekordų.
„Be abejo, nustebino ir labai džiaugiamės, kad atsiranda motyvuotų žmonių, nebijančių tokių akibrokštų“, – sako L. Čerauskas.
Anot jo, važiuoti drezina nėra sudėtinga, tačiau tai reikalauja fizinės ištvermės. Šiuo metu siaurukas turi dvi drezinas, kurios geležinkelių darbui jau nebenaudojamos – tik pramogai. O kadaise jomis buvo dirbama. Dabar darbuotojai į kelią vyksta motorinėmis arba elektrinėmis drezinomis.
Kad rekordo siekiančio dueto kelionė siauruoju geležinkeliu būtų saugi, siauruko darbuotojai tikrino kelio, kuriuo riedės drezina, būklę. Pasak L. Čerausko, siauruko bėgiais per žiemą niekas nėra važiavęs – dėl karantino siauruoju geležinkeliu jau kelis mėnesius turistai nebevežami.
Pasak laikinojo vadovo, sutarta, kad A. Sutkaus komanda kiekvienoje pervažoje – susikirtimuose
su automobilių keliais – uždarys eismą, kad būtų garantuotas visiškas saugumas ir būsimiesiems rekordininkams, ir vairuotojams.
Lietuvoje pasivažinėjimai drezinomis nėra populiarūs, tačiau Estijoje ši sena transporto priemonė gana dažnai naudojama pramogoms. Estai netgi organizuoja rankinių drezinų ralius, kuriuose dalyvauja 12–13 komandų. Su tokiu transportu greit nepalakstysi – ralių dalyviai per porą dienų drezinomis nuvažiuoja apie 100 km.
Komentarai
Augau Amerikos gatvėje. Mes tankiai ,,pasivažinėdavome“ iki cukraus fabriko, o atgal – kaip išeidavo. Kartą nuvažiavome iki Bernatonių, grįžtant pasitiko traukinys – pabėgome. Po to visos drezinos buvo užrakintos.