Valdžia žada sotesnį gyvenimą

Šią savaitę pristačiusi naują mokesčių reformą, Vyriausybė dirbantiems žmonėms per trejus metus žada milijardą papildomų pajamų. Įvairūs ekspertai pristatytą pirminį variantą vertina gana palankiai, tačiau įžvelgia ir pavojų.

Skelbiama, kad per trejus ateinančius metus bus nuosekliai didinamas ir išplėstas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio ir 2 procentiniais punktais sumažintas socialinio draudimo mokestis. Jis siejamas su numatoma pensijų sistemos reforma, kai valstybė 2 procentais sumažins savo mokamą dalį.

Planuojama konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas (išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas), bazinę pensiją atitinkančią socialinio draudimo įmokos tarifo dalį įtraukiant į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Nuo 2019 metų siūloma įvesti vadinamąsias „Sodros“ įmokų lubas, kurių dydis per trejetą metų mažės. 2019 metais tai bus 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, 2021 metais – 60. Finansų ministerija aiškina, kad taip 2021 metais įmokų lubos prilygs socialinių išmokų luboms. Taip pat siūloma perskaičiuoti mokesčių ir įmokų nominalius dydžius: GPM – 21 procentas ir 25 procentai didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų lubomis. Darbdavio socialinio draudimo įmoka būtų 1,24 procento, darbuotojo socialinio draudimo, įskaitant privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka – 18,5 procento. Kadangi įmokos sujungiamos, atlyginimai „ant popieriaus“ išaugs. Darbuotojai raminami, jog dėl permainų nenukentės. Tiesiog turėtų atsirasti daugiau skaidrumo.

Aiškinama, kad individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividendų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeis. 21 procento GPM tarifą siūloma taikyti tik pajamoms iš darbo santykių.

Norint išvengti nekilnojamojo turto kainų burbulų, siūloma apmokestinti antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat išlaikant NT apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. eurų. Kitaip tariant, antras ir paskesnis gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas būtų apmokestintas 0,3 procento tarifu. Jei šio turto vertė viršys 220 tūkst. eurų, vertei nuo 220 iki 300 tūkst. eurų būtų taikomas 0,5 procento tarifas, nuo 300 iki 500 tūkst. eurų – 1 procento, o viršijant 500 tūkst. eurų – 2 procentų.

Žadama aktyviai kovoti su šešėline ekonomika. 2019 metais planuojama suteikti pusmečio laikotarpį, per kurį būtų galima savanoriškai deklaruoti ir sumokėti „pamirštus“ mokesčius. Numatyta ir naujų VMI paslaugų, turinčių supaprastinti mokesčių skaičiavimą ir mokėjimą. Bus keičiama atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. Dar viena siūloma naujovė, kad nuo kitų metų numatoma galimybė susigrąžinti dalį sumokėto GPM perkant oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas.

Nuogąstavimų yra

Kol kas ekspertai pažymi, kad paskelbtai informacijai dar labai trūksta konkretumo, tad sunku vertinti, kaip viskas vyks realybėje. Pagal tai, kas dabar skelbiama, jie mokesčių reformą mato gana teigiamai, tačiau įžvelgia ir tam tikrų pavojų.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad dokumentas labai didelis, tačiau bendras įspūdis gana palankus. Jo manymu, labai svarbus pristatytas šešėlinės ekonomikos užkardymas. Ekonomistas išskiria dvi ryškesnes siūlomas priemones – mokesčių amnestiją pusmečiui ir galimybę gyventojams, pirkusiems tam tikras legalias paslaugas, susigrąžinti

GPM.

„Tai turėtų ekonomiškai labai motyvuoti naudotis ne šešėlininkų paslaugomis, o vis dėlto oficialiai veikiančiomis bendrovėmis“, – sako jis.

Darbo mokesčių naštos mažinimą su tam tikromis išlygomis G. Nausėda taip pat vadina gana apčiuopiamu. Jo manymu, „Sodros“ įnašo sumažinimas 2 procentiniais punktais nėra valstybės dovana žmogui, nes „Sodra“ 2 procentais mažiau mokės į antros pakopos pensijų fondus. Kitaip tariant, žmogui pinigai duodami, kad pats pasirūpintų savo senatve. G. Nausėdos teigimu, jei žmogus tuos 2 procentus perves į kaupiamuosius fondus, niekas nesikeis. Tačiau neatmetė tikimybės, kad dalis žmonių prioritetą suteiks vartojimui.

„Ypač, kai po šios mokesčių reformos gaus daugiau pinigų į rankas, jie galbūt nuspręs, kad šiandienos poreikiai yra svarbesni negu apsirūpinti senatvei“, – nuogąstauja jis.

Pasak G. Nausėdos, manoma, kad įvykdžius pertvarką žmonės ateityje galės tikėtis net pusę atlyginimo sudarančios pensijos (kartu su kaupiama pensija).

„Aš bijau, kad ši prielaida yra labai optimistiška ir pagrįsta nevisiškai realiomis prognozėmis“, – mano jis.

Ekonomisto nuomone, sveikintina, kad išplečiama NPD taikymo sfera, tuo galės pasinaudoti ir gaunantys didesnį nei vidutinį atlyginimą žmonės. Darbuotojo ir darbdavio įnašai „Sodrai“ sujungiami. Pastarasis sprendimas skaidrina procesą – parodo, kokią sumą darbuotojas sumoka už darbo vietą.

„Tikėtina, kad darbuotojas įvertins savo sumokamų „Sodros“ įnašų sąryšį su būsima pensija, ir tai turėtų motyvuoti būti atsakingesniam, netoleruoti šešėlinio atlyginimo. Tokios teorinės prielaidos, bet iš tikrųjų tenka iš žmonių girdėti ir kitaip: „jeigu aš pamatysiu algalapyje tokią baisią mokesčių sumą, kokią sumoku, tai turbūt nueisiu ir paprašysiu darbdavio mokėti šešėlinę algą, kad tiktai nereikėtų man tokių mokesčių mokėti“. Galbūt tai jau kraštutinumas, bet tokių nuomonių visuomenėje yra“, – sako jis.

Nemažai klausimų žmonėms sukėlė 21 procento gyventojų pajamų mokestis.

„Tai paprasčiausias lentynėlių pakeitimas, bet jokiu būdu ne GPM naštos didinimas. Tiesiog tai yra susiję su pertvarkomis, kurios daromos pensijų sistemoje. Kitaip finansuojama bazinė pensija – ne iš „Sodros“, o iš gyventojų pajamų mokesčio įplaukų“, – sako G. Nausėda.

Pastebima, kad šį kartą daugiau į rankas gaus tie, kurie daugiau uždirba. Uždirbantiesiems mažai didelių pokyčių nebus.

„Jiems grietinėlė buvo nugraibyta praėjusiais metais, kai radikaliau pakeltas NPD visiškai priartėjo prie MMA. Dar vienais metais padaryti kažką ypatingo nebeišeina. Aišku, ta grietinėlė labai santykinė. Žmogui, kuris gyvena nepasiturimai, gauna labai mažas pajamas, pasakyti, kad nukabino grietinėlę, negalima – papiktintume. Tad tai tik metafora, bet ne realybė“, – kalba jis.

Ekonomisto manymu, šioje mokesčių pertvarkoje buvo galima kai ką daryti ir kitaip. Pavyzdžiui, kalbant apie progresinių mokesčių sistemą buvo galima pradėti nuo žemesnės ribos – tiek „Sodros“ lubų, tiek pajamų slenksčio, nuo kurio įsigalioja progresinis tarifas.

„Ko gero, nebūtų buvę labai baisu, jeigu progresinis tarifas jau šiame etape būtų įsigaliojęs nuo 5 vidutinių darbo užmokesčių. Dabar apsiribota 10 vidutinių darbo užmokesčių suma, tai yra labai daug – beveik 9 000 eurų per mėnesį. Tokias algas Lietuvoje gauna labai nedaug žmonių“, – G. Nausėda sako, kad siūlomas progresyvumas yra daugiau simbolinis.

Trūksta konkretumo

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako Vyriausybės pristatyme pasigedęs konkrečių skaičių. Pavyzdžiui, kaip įvedus „Sodros“ lubas bus su GPM progresyvumu? Be to, nėra aišku, kokios formulės bus taikomos neapmokestinamam pajamų dydžiui.

„Kaip tai atsilieps? Mes skaičių nematome ir kokia bus reali įtaka, nežinome. Tad kažką kalbėti apie reformos rezultatus gana sudėtinga“, – sako profesinių sąjungų lyderis.

Jo manymu, jeigu reforma bus tokia, kokia buvo pristatyta, lėšų surinkimas bus toks pat, tik truputį perskirstytas, ir perskirstymas bus teisingesnis.

„Nėra visiškai teisinga, kad ribojama – socialinio draudimo įmokų ribų nėra, išmokų – yra“, – sako A. Černiauskas.

Be to, profesinėms sąjungoms svarbu, kad sujungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, nebūtų sužaista su darbuotojais ir jie dėl to nenukentėtų finansiškai.

A. Černiausko teigimu, pristatant pertvarką nuskambėjo ir patikinimas, kad darbo užmokestis augs 5 procentais, tai visai sveikintina.

„Viskas priklauso nuo konkrečių skaičių, kai juos turėsime, galėsime komentuoti, pasižiūrėti, kaip tai atrodo. Tačiau, ar tikrai taip bus padaryta, kaip pažadėta? Kai matysime įstatymo projektus, bus viskas tiksliau. Įspūdis kol kas neblogas, bet žiūrėsime, kai bus Seimo balsavimas“, – sako jis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė įžvelgia kelių jau seniai žadėtų pažadų įgyvendinimą. Vienas jų – pasiryžta įvesti „Sodros“ lubas. Kitas ilgai lauktas žingsnis – sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos. Tai turėtų padidinti mokesčių sistemos skaidrumą ir aiškumą.

„Sodros“ įmokų sujungimas labai svarbus dėl to, kad pagaliau parodys tikrąją darbo vietos kainą. Žmonės pamatys, kiek mokesčių sumoka, ir galbūt mažės konfliktas. Sakoma, kad maži atlyginimai Lietuvoje, bet nematyti, kad tie atlyginimai yra 30 procentų ir daugiau didesni vien dėl tos vadinamosios darbdavio dalies, kuri faktiškai yra paties darbuotojo mokami mokesčiai, iš kurių vėliau jis gauna pensiją, išmokas susirgus, išėjus motinystės atostogų“, – sako I. Valeškaitė.

Jos manymu, NPD išplėtimas didesniam ratui dirbančių žmonių kiek sumažins mokesčių naštą. Kam labiausiai pakils atlyginimai, ji teigia kol kas negalinti pasakyti – dar neteko susipažinti su būsimo skaičiavimo formule. Kita vertus, neseniai didinus NPD mažiausiai uždirbantiems žmonėms, buvo būtina mažinti mokesčių naštą ir gaunantiems vidutines pajamas.

Taip pat jau žinoma, kad bus faktiškai naikinama antra pensijų pakopa. Norintieji gauti papildomą pensiją turės prisidėti ir patys.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad apie mokesčių pertvarką jam susidarė teigiamas įspūdis. Visų pirma, Vyriausybė ištesėjo pažadą sujungti „Sodros“ įmokas. Kitas pažadas – nedidinti mokesčių naštos dirbantiems žmonėms.

„Tas pažadas ant ribos. Atsižvelgiant į „Sodros“ antros pakopos pokyčius, negalima sakyti, kad našta labai sumažėjo, bet mažiau uždirbantiems, netgi vidurinei klasei, mokesčių našta turėtų sumažėti prieš įmokas į antros, trečios pakopos pensijų fondus“, – sako jis.

Tiesa, kol kas detalesnė informacija nėra aiški – ją Vyriausybė žadėjo pateikti šią savaitę.

Spėja, kad kils bėdų

Kaip minėta, nuo kitų metų žadama įvesti nekilnojamojo turto mokestį antram būstui. Ž. Mauricas prisipažįsta nesantis pasiūlyto varianto šalininkas. Jis siūlytų apmokestinti antrą būstą, kuris nėra nuomojamas, nes kitu atveju lazda gali atsisukti kitu galu.

„Yra daug šalių, kurios tai padarė vedamos gerų ketinimų, bet tai atsiliepė nuomos rinkai. Žmonės stengiasi tai kompensuoti didindami nuomos kainą arba apskritai mažindami nuomos pasiūlą, – jis sako, kad kitose šalyse dėl tokio mokesčio kilo sunkumų. – Viena vertus, atrodo lyg ir gerai, bet, tarkime, jaunai šeimai, kuri neturi sukaupusi pradinio įnašo, įsigyti būstą yra sunku, beveik neįmanoma. Alternatyva yra nuoma. Jei bus įvestas mokestis tiems nuomojamiems butams, nuomos pasiūla sumažės.“

Ž. Maurico teigimu, visgi reikėtų padaryti išimtį – jeigu žmogus oficialiai nuomoja ir už tai moka valstybei mokesčius, jam nereikėtų mokėti NT mokesčio. Tokiu būdu būtų apmokestintas tik savo reikmėms turimas NT turtas. Kitu atveju žmogus tik sumokėtų valstybei du kartus – mokesčius už nuomą ir NT mokestį.

Pasak Ž. Maurico, geras būtų Švedijos pavyzdys, ji buvo sugalvojusi įvesti panašų mokestį.

„Nuomos rinka Švedijoje beveik sunyko. Jie pradėjo reguliuoti nuomos kainas, pradėjo statyti socialinį būstą, kurį nuomoja neišgalintiems nusipirkti rinkos kainomis. Dabar Švedijoje beveik neįmanoma oficialiai išsinuomoti – sukūrė dar daugiau problemų. Visi stengiasi pirkti būstą ir Švedijoje dabar būsto kainos yra vos ne didžiausios visoje ES, palyginti su nuomos kainomis ir pajamomis“, – sako jis.

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda neatmeta galimybės, kad dėl NT mokesčio antram būstui bus mėginimų išvengti šio mokesčio perrašant turtą ar pan.

„Šiandien dar ankstoka sakyti, kokios bus realios pasekmės. Įspūdis toks, kad pati valdžia iš to NT mokesčio tikisi surinkti nelabai daug. Veikiausiai taip pamažu, atsargiai mėginama plėsti NT apmokestinimo bazę“, – spėja ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė I. Valeškaitė svarsto, ar su šiuo mokesčiu vėl nėra lipama ant grėblio.

„Jau anksčiau, kai buvo apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, pajamų surinkimo planai pasirodydavo per daug optimistiški. Realiai būdavo surenkama mažiau, nei planuota iš pradžių. Kitas dalykas, matome, kad judama link visuotinio NT mokesčio, kai bus apmokestinamas ne tik antras, bet ir pirmas būstas“, – sako ji.