-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors Panevėžyje gausiai asfaltuojamos gatvės vairuotojams ir tvarkomi šaligatviai pėstiesiems, neįgalieji čia vis dar sunkiai patenka net ir į svarbiausius valstybinius objektus. Sėdint neįgaliojo vežimėlyje vis dar nepasiekiami nei miesto kultūros renginiai, nei patys valdininkai.
Į Panevėžio bendruomenių rūmus savaitgalį humoro grupių koncerto pasižiūrėti atvykusi neįgali panevėžietė Regina po smagaus pasirodymo tenorėjo nubraukti liūdesio ašarą. Didžioji salė, kur vyko renginys, jai tą dieną buvo gerokai aukščiau nei kitiems žiūrovams.
„Pasijutau, kad mes Lietuvoje vis dar šiukšlės. Jau seniai su vyru buvome koncerte, taigi nutarėme atvažiuoti į Panevėžio bendruomenių rūmus pasižiūrėti koncerto. Pirmiausia mus pasitiko varganas pandusiukas prie pastato durų. Šiaip ne taip juo užriedėjau, bet privažiavus prie laiptų į antrą aukštą teko stoti. Gražūs laiptai, gražūs jų turėklai… Bet neįgaliajam jie neįveikiami. Argi per tiek metų nebuvo galima šio kultūros centro pritaikyti nevaikštantiems žmonėms? Ar visiems atrodo, kad mums nieko nebereikia?“ – „Sekundei“ skundėsi panevėžietė.
Koncerto ji nepraleido tik todėl, kad jos vyras – gana stiprus, o ir pati neįgalioji dar sugeba vos vos paeiti savo kojomis. Tačiau tokia situacija moterį labai įskaudino.
Dar daugiau sutrikusių žmonių buvo galima pamatyti vakar minėtoje įstaigoje rengiamoje šventėje neįgaliesiems.
Tokie renginiai paprastai tampa iššūkiu ne tik žiūrovams, bet ir patiems organizatoriams. Jiems tenka pasitelkti visą išmonę, kad nevaikštantys žmonės patektų ne tik į didžiąją salę, bet ir kai kurias kitas patalpas.
„Jau įprasta, kad mūsų darbuotojai primityviausiomis priemonėmis stengiasi padėti neįgaliems lankytojams tokioje situacijoje. Patys nešame vežimėlius, stumiame juos išklotomis plokštėmis. Būna, kad žmonės paskambina iš anksto perspėti, kad nusipirko bilietą į koncertą ar šventę, ir mes jau iš anksto laukiame jų pasiruošę“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė.
Prieš daugiau nei dešimtmetį Bendruomenių rūmuose įrengtas keltuvas jau seniai nebeveikia, nes baigėsi neįgaliesiems skirtas projektas ir jo finansavimas.
Neįgaliųjų vežimėliai gali sverti nuo 70 iki 150 kg.
2005 metais Panevėžio bendruomenių rūmai vykdė specialų projektą neįgaliųjų užimtumui. Buvo įrengtas specialus keltuvas, padėdavęs patekti į neįgaliesiems įrengtą sporto salę. Ten dirbo kineziterapeutas, buvo daug naujų treniruoklių.
Tačiau po ketverių metų projektas pasibaigė ir dabar treniruokliai praverčia nebent tik patiems kultūros centro darbuotojams. Mat keltuvas jau sugedęs.
„Projektas pasibaigė ir finansavimo nebeturime. Bandėme gauti lėšų kineziterapeutui, kad jis galėtų užimti neįgaliuosius, bet nesėkmingai. Stovi gražūs treniruokliai ir niekam jie nenaudingi“, – sakė direktorė.
Kad ir kaip nepatogu, viską pakeisti tegali renovacija, kurios laukiama keliolika metų. Bendruomenių rūmai jau dvejus metus saugo iki smulkmenų nugludintą investicinį projektą, bet jo likimas kabo ore.
„Penkiolika metų laukiame renovacijos. Esame įtraukti į Valstybės investicijų programą, turime parengę stiprų investicinį projektą. Jame viskas apgalvota ir dėl neįgaliųjų – atnaujinus rūmus jie ne tik galėtų patekti į visas patalpas, bet ir vykdyti savo veiklą“, – aiškino S. Myškienė.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža teigia, kad Bendruomenių rūmų renovacijos darbai priklausys nuo skirto finansavimo. Anot jo, norėtųsi modernizuoti viską. Tam reikės daug lėšų.
„Ruošiamės renovacijai, bet viskas priklausys nuo to, kaip baigsis mūsų teikiamas projektas, ar bus jam skirtas finansavimas. Kol kas nėra galutinės datos, iki kada mes turime pateikti visus dokumentus. Bet yra įkvėpimas modernizuoti kultūros įstaigas, tad ruošimės ir lauksime pakvietimo teikti paraiškas.“
Lėšų kultūros židiniams atnaujinti žada duoti Kultūros ministerija. Artimiausiu metu miesto Taryba turės duoti startą projektui parengti.
R. Paužos teigimu, įstaigą pritaikyti neįgaliesiems galima ir savo jėgomis.
„Jeigu tokiam sumanymui nereikia didelių investicijų ir kardinalių pastato pakeitimų, Savivaldybė tai gali įgyvendinti ir savo lėšomis. Tik skundų dėl rūmuose neįgaliesiems nepritaikytų sąlygų nesame gavę. Dabar kaip tik formuojamas biudžetas ir galime šitam reikalui numatyti pinigų“, – tvirtino administracijos direktorius.
Ar būtų įmanoma Savivaldybės lėšomis bent laiptus į didžiąją salę perkonstruoti, Bendruomenių rūmų vadovai abejoja. Jų teigimu, sunku prisiprašyti pinigų net prakiurusiam elektros pastotės stogui. Lietaus vanduo čia dabar teka tiesiai ant elektros laidų, tad netrukus kultūros gali nebeturėti ne tik neįgalieji, bet ir visi kiti žiūrovai.
Panevėžio savivaldybės taupumu galima neabejoti ir matant, kaip neįgaliųjų sąlygos gerinamos jos pačios kieme. Šiuo metu Savivaldybėje jau išardomas elektrinis keltuvas. Pastaruoju metu nebeveikęs prietaisas buvo tapęs galvos skausmu.
„Dabar projektuojamas pandusas į Savivaldybę, keltuvo atsisakysime. Tai negarantuota pagalba tiek neįgaliesiems, tiek mamoms su vežimėliais“, – pabrėžė R. Pauža.
Anot jo, keltuvas dažnai gesdavo, o jo priežiūra ir remontas brangiai kainuoja.
Neįgaliųjų aplinkos asociacijos Panevėžyje pirmininkas Algis Giba apskaičiavo, kad kas mėnesį elektrinio keltuvo neįgaliesiems priežiūra kainuoja apie 100 eurų. Tad daugiau nei tūkstantis eurų per metus Savivaldybei gali būti neparankios išlaidos.
Dėl tos pačios priežasties, ko gero, daugelis įstaigų neįgaliesiems turi įsirengusios nuovažas. Tačiau dar yra nemažai tiek valstybinių, tik privačių įstaigų, kur su vežimėliu visai nepateksi.
Bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė (dešinėje) jau daug metų klauso vietinės ir aukštesnės valdžios pažadų apie savo vadovaujamos įstaigos renovaciją.
„Galiu išvardinti daug svarbiausių Panevėžio įstaigų, kur neįgalus žmogus negali patekti: teismo rūmai, Policijos komisariatas Tulpių gatvėje, dauguma mokyklų. Kino centre „Garsas“ nepakilsi į antrą aukštą, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre su vežimėliu krepšinio varžybas gali stebėti vos ne pačioje aikštelėje, į tribūnas patekti nėra jokių galimybių. Vis dar nepatogu pasiekti ir miesto poliklinikos patalpas – čia liftai per siauri“, – vardijo A. Giba.
Pats iš neįgaliojo vežimėlio nepakylantis pirmininkas negali pasiekti ir jau minėtos Bendruomenių rūmų didžiosios salės. Tačiau jo ir kitų likimo draugų raudos čia esą veikia tik kaip nuolatinis pabaksnojimas. Kol nebus renovacijos, tol esą bus sunku sulaukti ir geresnių sąlygų neįgaliesiems.
„Mano darbas ir yra kontroliuoti, kad vykdant naujas statybas ar renovuojant senus pastatus aplinka būtų pritaikyta ir neįgaliesiems. Be mano parašo nebus baigtas ir projektas. Tačiau Bendruomenių rūmai statyti sovietmečiu, kai tokios kontrolės dar nebuvo“, – aiškino Neįgaliųjų aplinkos asociacijos pirmininkas.
Tačiau ir šiais laikais, anot jo, statybų užsakovai moka išvengti papildomų išlaidų neįgaliesiems. Antai neseniai išdygęs vienas didžiausių prekybos centrų Panevėžyje sugebėjo apeiti įstatymus.
A. Gibos pastebėjimu, kol vyko minėto projekto derinimas, viskas atrodė gerai, tiko neįgaliesiems. Bet po centro atidarymo atsirado papildomų antresolių, kur prekes pasiekia tik sveikieji.
„Taip jau Lietuvoje yra – juridinių svertų mes lyg ir turime, bet moralinių trūksta“, – apibendrino A. Giba.
