-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ir Japonijoje bei Norvegijoje atlikti tyrimai įrodė, kad juokas gali pailginti gyvenimą. Visame pasaulyje nuolat auga mokslo susidomėjimas juoku, o įvairiausi tyrimai vėl patvirtina teigiamą juoko poveikį sveikatai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius duomenis nustatyta, kad linksmi žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Merilendo universiteto mokslininkai irgi patvirtino, kad su humoru žvelgiant į gyvenimą galima apsisaugoti nuo kraujotakos ligų, o 15 sekundžių juokas mūsų gyvenimą gali pailginti 48 valandomis.
Pirmą juoko jogos klubą Indijoje 1995 m. įkūrė gydytojas Madanas Kataria. Jame spontaniškas juokas buvo derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo elementais. Šiuo metu pasaulyje yra apie 6 tūkst. juoko jogos klubų. Jų esama ir Lietuvoje.
Įdomu tai, kad žmogaus kūnas neskiria dirbtinio juoko nuo nuoširdaus, todėl visai nesvarbu, ar juokiamasi iš anekdoto, ar jogos treniruotėje – poveikis organizmui yra visiškai analogiškas.
Deja, bet po truputį mes prarandame unikalią juoko dovaną, nes šiuolaikinį žmogų kasdien veikia socialinis nepriteklius ir spaudimas, skurdas, emigracija. Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos kaip nevalingas refleksas ir primityvi reakcija bei nesąmoningas artikuliavimas, kuriame dalyvauja pasąmonė ir žmogaus kūnas.
Šis refleksas taip pat suveikia tada, kai žmogus kutenamas. Pirmą naujagimio juoką išgirstame tik praėjus maždaug mėnesiui nuo kūdikio gimimo. Nustatyta, kad dažniausiai vaikai juokiasi nuo vienerių iki penkerių metų (apie 400 kartų per dieną), o suaugusieji (sulaukę 30 metų) – vos 15. Moterys juokiasi pusantro karto dažniau nei vyrai.
Tačiau su amžiumi žmonės vis labiau praranda sugebėjimą džiaugtis, šypsotis ir juoktis. Grimzdami į liūdesį ir neviltį, jie teisinasi, kad džiaugtis nėra kuo.
Kaip ir iš ko juokiamasi, yra užkoduota genuose. Nors kiekvieno žmogaus humoro jausmas unikalus, tačiau įdomu tai, kad JAV neurobiologas Robertas Provinas nustatė, jog dvyniai vis dėlto turi identišką humoro jausmą.
Dar ne taip seniai į mūsų gyvenimą įsiveržė tokia sąvoka kaip juoko terapija. Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija. Vokietijos profiliniuose universitetuose gelotologija dabar dėstoma kaip neatskiriama medicinos mokslo dalis, o medicininio draudimo kasos pacientams siūlo nemokamus bilietus į humoro koncertus, spektaklius ar cirko pasirodymus.
Idėja, kad juoką galima naudoti medicininos tikslais, kilo amerikiečių žurnalistui V. Kazinsui. Jis tikina, kad, kelias savaites pažiūrėjęs nemažai komedijų, išsigydė rimtą kaulų ligą. Juoko terapija dabar populiari Amerikoje ir Pietų Europoje. Ji yra trijų krypčių.
Pirmąją galima pavadinti klasikine. Juoko terapeutai per individualius ar grupinius užsiėmimus pasakoja anekdotus, pikantiškas ir juokingas savo gyvenimo istorijas, siūlo pacientams prisiminti šypseną keliančius įvykius, žiūri komedijas, skaito knygas ar tiesiog klausosi juoko įrašų. Nuodugnūs tyrimai JAV patvirtino, kad kasdien klausantis tokios „muzikos“ galima be vaistų išsigydyti depresiją.
Antra kryptis – medicininė klounada. Ji buvo sukurta 1980 m. Amerikos cirko vadovo M. Kristenseno. Jis Bostone įkūrė greitosios klounų pagalbos gydymo įstaigą. Jos filialų jau yra ir Europoje, o Izraelyje neseniai atsirado nauja specialybė – medicinos klounas, dirbantis vaikų ligoninėse.
Trečia juoko terapijos kryptis – juoko joga. Pagrindinis šio metodo tikslas – išmokyti žmogų juoktis lengvai, natūraliai ir dažnai. Per juoko jogos treniruotes mokoma kvėpuoti pilvu, išreikšti emocijas juokiantis.
Gelotologai mano, kad juoko analizė tiksliai parodo žmogaus pasąmonės vingius, padeda išspręsti vidinius konfliktus, be to, gali apibūdinti asmenybę. Galbūt jie teisūs, juk žmogus išmoksta juoktis anksčiau, nei kalbėti.
Baltimorės tyrėjai ne veltui juoką pavadino sportu, nes jis teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę, mažina spaudimą bei cholesterolio plokštelių susidarymo riziką. Dr. Viljamas F. Frai, Kalifornijos
Stanfordo universiteto psichologijos profesorius, juoką pavadino „vidiniu energijos užtaisu“. Jis tyrė juoko įtaką sveikatai ir įrodė, kad juokas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nes juokiantis kraujyje sumažėja streso hormonų (kortizolio, adrenalino, noradrenalino), smegenys išskiria laimės hormonus (endorfinus), mažėja arterinis kraujo spaudimas, pagilėja kvėpavimas (pagerėja visų organų ir audinių aprūpinimas deguonimi), aktyviau skiriasi antikūnai, kurie naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus.
Moksliškai įrodytas faktas, kad juokas – geriausias vaistas ir panacėja nuo daugelio ligų, be to, nieko nekainuoja.
Niekam ne paslaptis, kad daugelis norėdami greitai pasveikti mieliau pasirenka tabletę, negu ieško alternatyvių išgijimo būdų. O be reikalo, nes vis daugiau mokslininkų į juoką žiūri labai rimtai ir teigia, kad jis yra labai svarbus.
Specialistai patvirtino keletą įdomių faktų ir nustatė, kad juokiantis žmogaus organizme vyksta daugybė biocheminių ir fiziologinių pokyčių. Pirmiausia yra išjudinama beveik 80 raumenų grupių. Juokiantis susitraukia krūtinės, pečių ir diafragmos raumenys, o įsitempę pilvo preso raumenys masažuoja visus pilvo organus. Svarbu, kad juokas būtų daugiau pilvinis, o ne krūtininis. Besišypsant susitraukia veido raumenys ir lūpų kampučiai kilsteli aukštyn. Taip veidas nuolat tonizuojamas, nes priteka daugiau kraujo ir vyksta natūralus veido patempimas bei tiesioginis kraujotakos aktyvinimas, daugiau deguonies patenka į smegenis.
Juokiantis valosi plaučiai, gilėja įkvėpimas, o iškvepiamas oras labai greitai (apie 100 km per val.) išstumiamas iš plaučių (alveolių) ir jie apsivalo – atsikrato anglies dvideginio bei kvėpavimo takuose esančių gleivių. Dujų apykaita pagreitėja nuo trijų iki keturių kartų. Tai padeda atsikosėti ir lengvai išsivalyti plaučiams bei palengvinti kvėpavimo takų negalavimus.
Taip pat pagerėja visų audinių ir organų aprūpinimas krauju, padidėja raudonųjų kraujo kūnelių ir deguonies kiekis, normalizuojasi kraujospūdis, kraujyje sumažėja cholesterolio, pagerėja savijauta, gaminasi vitaminas C, padaugėja imunoglobulino, stiprėja imunitetas.
JAV Nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, optimistų imuninė sistema išskiria daug antikūnų, apsaugančių nuo gripo viruso, be to, saugo nuo vėžio. Japonai nustatė, kad juokas ir teigiamos emocijos padeda kovoti su alerginėmis ligomis. Mokslininkai pažymi, kad viena minutė juoko treniruoja širdį (padažnėja pulsas) taip pat kaip 15 min. mankšta su treniruokliais ar važiavimas dviračiu. Specialistų rekomenduojama juoko dienos norma suaugusiam žmogui – bent 15 min. Beje, 15 min. juoko sudegina nuo 18 iki 50 kilokalorijų (tiek jų turi 1 kiaušinis ar 100 ml jogurto) ir gali pakeisti net 3 kartų per savaitę 30 minučių trukmės mankštą.
Kartais būna tokių situacijų, iš kurių tikrai neima juokas, bet dėl savo sveikatos privalome išmokti sąmoningai valdyti emocijas ir atlaikyti spaudimą, sugebėti pakeisti požiūrį į įvykius, problemas ar stresą. Geriausias ir nieko nekainuojantis vaistas, visada esantis šalia, – nusišypsoti bei nuoširdžiai nusijuokti.
JAV jau seniai šypsena ir juokas tapo viena iš sveiko gyvenimo būdo detalių. Pripildykite savo gyvenimą, aplinką ir namus įvairiais džiaugsmą bei malonumą teikiančiais užsiėmimais, istorijomis ar veiklomis. Rinkitės linksmus kino filmus, kultūrinius renginius. Daugiau skaitykite pozityvią ir linksmą spaudą, knygas.
Praleiskite daugiau laiko pozityviai nusiteikusių ir šmaikščių žmonių kompanijoje. Dūkite su vaikais, praleiskite daugiau laiko su augintiniais. Fiksuokite daugiau linksmų istorijų, anekdotų, atsitikimų.
Įvairūs ekspertai teigia, kad humoras sukuria geresnę darbo aplinką. Australijos verslo taryba nustatė, kad jis yra vienas iš svarbiausių produktyvaus darbo elementų. Ekspertai patvirtina juoko naudą nauda personalui: gerėja pasitenkinimas darbu, didėja darbo našumas bei produktyvumas, mažesnė darbuotojų kaita ir netgi retesnės klientų aptarnavimo problemos.
Atliktas eksperimentas parodė, kad įmonėse, į kurias buvo priimta daug darbuotojų, turinčių gerą humoro jausmą bei mokančių pralinksminti kolegas, darbo konfliktų kildavo retai arba jie būdavo greitai išsprendžiami. Kodėl? Juokiantis atsikratoma blogų jausmų ir agresijos. Juk neišlietas pyktis kyla, stiprėja ir atsigręžia prieš mus pačius. Konfliktai didina įtampą. Taigi, užuot pykę, iš visos širdies nusijuokite.
Nuoseklus tinkamo humoro vartojimas paskatina žmonių norą skaityti ir klausyti, ką jūs norite pasakyti. Taip pat juokas ir pokštai palengvina diskusiją apie sudėtingus ir jautrius dalykus.
Dar nėra sukurtos juoko diagnostikos sistemos, yra tik atskirų psichologų stebėjimo rezultatai. Tačiau ir jie gana įdomūs. Pavyzdžiui, besijuokiantieji plačiai atverta burna yra ryžtingi.
Juokas „cha cha“ yra atviras, einantis iš širdies, atpalaiduojantis. Taip besijuokiantys žmonės yra nerūpestingi, netgi naivūs.
Juokas „che che“ – nelabai simpatiškas. Jis tarsi bliovimas, net įžūlus, pavydus. Kuo balsė atviresnė, tuo daugiau piktdžiugiškumo, nepagarbos, niekinimo.
Juokas „chi chi“ – yra gudrus ir kažką slepia. Tai ironijos ir piktdžiugiškumo mišinys su potekste, kėslais. Taip juokiasi žmonės, nepasakantys visos tiesos.
Juokas „cho cho“ skamba pagyrūniškai, grasinamai, su abejone ir kritiška nuostaba. Tokie žmonės negali nuslėpti maištingo būdo. Toks juokas gana dažnai slepia ironiją ir nepritarimą.
Juokas „chu chu“ – ne visai tikras. Girdima paslėpta baimė, baikštumas, būdingas prietaringiems, bijantiems kritikos žmonėms.
